Mano namai –
Tai kapai,
Nusėti kryžiais juodais ir tujų kvapais
Mano keliai –
Tai senamiesčio gatvės tuščios, nebylios
Sekmadienio rytą miestas numiręs.
Mano dangus visad pilkas, vėjuotas
Jis nelyja –
Tik kyla į jį šakų šluotos dygliuotos
O po juo – teka upė juoda lyg smala.
Tarp gyvų nėr man vietos
O numirti vis vien negaliu
Palikau aš čia vienas –
Nei gyvas, nei miręs,
Nesuprasti jums mano kančių.
Tebūsiu aš angelas juodas mirties
Kuris jus į kapus palydės
Vainiką baltų chrizantemų išties
Ir paskutinis jūsų veidą palies
Angelo juodo širdis užmušta
Ir viltis kruvina, purvina
Užmuš jis svajas savo dalgiu
Ir lauks vis mirties po tujos medžiu.
