Dies iræ! Dies illa
Solvet sæclum in favilla.
Solvet sæclum in favilla.
Juoda fantazmagoriška audra
Žaibų rykštėm ištvino danguje
Apokaliptinė tyla
Tik drebulė suvirpo likimo laukime
Ateis diena ilgai laukta
Nužengsi tu kaip išsiilgta kančia
Puota rūstybės bus iškelta
Kaip pažadėjo Dovydas su Sibile
Užtrauksi skliautą tu juodai
Pakelsi vėją amžinai
Pasaulį visą tamsumai pasmerksi
Ir šaltu vandeniu užmerksi
Skandinsi gyvybę lietuje
Naikinsi viską savyje
Tos juodos upės išsilies
Ir jūros naujus kelius sau ties
Šaltais lašais pasrūs kalnai
Niūrioj gelmėj pabus miškai
Beveidžiai eskadronai nenumaldomos lemties
Drungnom bangom savo naują karaliją ės
Dėl paskutinio lašo oro
Lavonai lips veidais į dangų
Visi išdvės nelyg sliekai
Ištryškę ant šaligatvio balandį
Lai skęs veidai vandenyje purviname
Lai skęs balsai širdgėlos okeane
Lai skęsta tavo baltas veidas tyloje
Lai miršta tavo akys žemės pragare
Po amžina mirties skraiste
Siūbuos tik medžiai lyg jūržolės dugne
Makabriškame šokyje lemties
Jų žalios uodegos vizgės
Tik šnaresys lietaus lašų
Tik aidas mirusių balsų
Ištvinusi juoda žaizda
Visatos nuodėmių lauke
Jau greitai ta diena
Pakils lemties audra
Rūstybės jūra tvins
Teisybės kryžius gims.
Requiescat in pace.
Per eternita. Amen.
