2013 m. vasario 22 d., penktadienis

AvaTara. Transcendentinis kopimas į Meru kalną

 Žiemos simfonija Čiurlionio
Tereikia išgerti alkoholio
Ir į kalną transcendentinį pakilsi
Kur nirvaną greit patirsi

Ten auga sniego apelsinai
Ir bodhisatvos gražios it jazminai
Pamaitinki bodhisatvą apelsinais
Matysi - vidur žiemos pražys jazminai

Lyg karavanas žalias tarp Malio ir Somalio
Pakilsime romantiškai ant dievų stalo
Cituodami Bukovskio maldą
Ir Vydūno filosofinį paveldą

Žalioji deivė Tara
Kaip tankiai skambanti sitara
Padės palikt samsarą
Tereikia ją išvest iš kelio

Sustok, dabar rimty
Nirvanos kalne aš esmi
Ir Budos avatara taip arti
O jogai, aš ne tam kely

Gi avatara, ta žaliaakė Tara,
Tik Višnaus gundymas silpnam
Velniop tą Višnų, sustoki Tara
Nereikia grįžti į samsarą

Om tare tuttare ture svaha
Tvam devi višvasarvaassi me
Tvam kaamo me, tvam loko me
Bhava mahyam, om lakšmi tara

Bet grįžome į žemę palengva
Kaip iš sapno grįžtame ryte
Ir vėl samsara, negreitai grįš
Žavioji Budos avatara

Čiurlionių ir Vydūnų vedini
Vėl suksimės šaltoj būties pusny
Trancendeciją tik žodžiu mindami
Nirvana dar taip toli! - Visai arti.

2013 m. vasario 19 d., antradienis

Šokis į nieką

 Paskerstos sniegynuose
Užmigusios mintys
Meskim jas
Į juodąją upę?
Nelaukim pavasario
Nereikia
Jis irgi sielos negydo
Kas nereikalinga
Tad tur būt sunaikinta
Visatos dėsnis toks esti
Geriau sunaikinta
Negu parodija,
Išstatyta lentynoj
Kvailiams pasidžiaugti
Šokim į upę 
Niekas nepasiges
Kažkas paminės?
Bet pamirš,
Kaip pamiršta
Praėjusią žiemą
Šokim dabar
Šalto ryto migloj
Visiems bus geriau
Išdalinom ko neturėjom
Nieką gavom mainais
Šokim į nieką
Iš nieko-per nieką-į nieką
Taip galima rašyti
Nekrologo gale?