Kelians esmi rankas in dangum aukštanim
Tavensp malda maldaujuos ateikie manin
Šventybe, auka pagarbinta esi
Malonem suteiktutai sava būtim
Dievaita, gausatim vardum šlovė gi
Esti tava tat, tava mitra, žvala tat
Ugnim, lietum, srovėm, pilnumos sotmėm
Varvi, skliautais pliūpsti, žengi erdvėm
Gaida giesmi, auka dėsmi saldingam
Tik tau linksmi, o būtai man laimi gi
Žodžiu šventu pakirsti lauko sapnum
Iš jo tat žengsi spinstant pilnatim
Dieva kilni eini plotmėm per tamsas
Krenti žemyn manosna maldosna tu
Tada degmi kaitra aumenim viduj
Esva lauke viršum dausum statum
Trys dausos, skliautai pasauly devyni
Skriejava per tuos dvasios skirsme lakia
Aukštai aukštai žvaigždžium spinsmėj rūmas šis
Kurinp plazdensiant vėju šidvi širdi
Vardu marium gilium esi šaukta tu
Esmi kurs kalbmi dievum šnekta šventa
Tavensp mana kalba, manensp - vai miela
Be dievos dainiaus nė, dievos nė be to
Mudu Saulė lyg Mėnuliu su kartu
Žemė-Dangu palaima jumdvijum mum
Dievaita, many teesie visados
Suteiktai per amžium dieviškam liepsnam.
metras: trištubh
