Kyla ir liaujas vėjo srūva
Lūpose tavo lai stingsta tyla
Baugi žavesiu savo tamsa
Lieja spalvas bežadžiam miške
Kaip šaknys vyniojas žeme
Ir šakos raitojas lediniam ore
Rankos taip šliejas tavin
Traukias tave artyn ir savin
Žvarbi gaiva aklų sutemų
Bet skverbias gija tavo kvapų
Pašiurpsta kūnas nuo jų
Lyg nuo šešėlio regoj gūdumų
Klaiku ar žavu nelikus šviesų?
Atsakyk ne balsu, o žvilgsniu
Kurs skęsta juodumoj tamsumų
Nepasiekęs mano akių gilumų
Užkimo garsai, ištirpo spalva
Sumišo kvapai, šiluma ir vėsa
Liko klajonė švelniausiais keliais
Tavyje kaip sapne staiga atvertais
Tolyn nuo šviesos, nuo beveidės minios
Tava paslaptis kaip naktis nuvilios
Negrįšiva mudu atgalios niekados
Klajosiv ūkuos viršum dienos niekumos
