Mačiau aš tavo veidą prieš pabundant
Švelniai ir tyliai jisai gundė
Prieš patekant skaisčioms aušroms
Prieš brėkštant rytmečio žaroms
Mačiau jog tu prisirpus pumpurais
Jie meile sprogs vos tik pavasaris ateis
Tu pasiruošus atverti gelmenis savus
Vos tik veršis ims svaidyti žaibus
Mačiau paslėpsniuos tavo rasą plaukiant
Jie tvino, plūdo ledo gniaužtuos laukę
Alsavimas tavy toksai tykus, tykus...
Širdy sprogimas, tykąs šaut daigus
Girdėjau suokiant zylėmis tave tada
Ir tyrą geismą vokiau aš sklandant danguje
Apnuogino tavo krūtinę vėjas iš pietų
Diena šviesi atskleidė slėpinį vagų
Girdėjau iš šerdžių dusliai tvinksint
Tai kalas, gema nuožmios virkštys
Jau dvelksmas skraidžioja gaivos
Tavo jėga viskuom dangopi tvoks
Jau tavo akys mirksta pamažu
Jau miegas tirpsta, virsta gyvatu
Jau sruogas kedenti ima vėjas
Ir viskas švinta, bunda, liejas!
Ir prabudai tu paslapčia
Ir prabilai šventa, tyra giesme
Tik sprogo, tiško, tryško
Gyvenimo versmė išbrėško
Staiga aš pamačiau tave visur
Drobe žalia tūlojais savo švelnią odą
Voratinkliais, šilkais paleidai saldų nuodą
Ir kiekviena rasa, sula rodės esanti tava
Jutau tavo gilias žalsvas akis manęspi žiūrint
Blakstienos - nendrės, akivarai - vyzdžiai
Ir tavo vandenų aš iš tenai panūdau
Troškimas skverbės, jutau aš burną džiūnant
O tu, šventoji, maloningo būdo
Tu leidai gerti, žįsti tavo visą kūną
Tu pienu tryškai, upėmis ir medumi pijai
Aš amžiais tavo pievoj - mane tu maitinai
Ir veidų tavo nesuskaičiuojama daugybė
Prieš mano veidą akimis minkštai pražydo
Tu mano motina, tu man sesuo
Tu man žmona, man tu Žemyna
Tu ragana, tu laumė Indraja
Tu siautulinga Sarasvatė, banguojanti Jūratė
Tu Kali - Tu deivė visagalė!
---Ankstyvas pavasaris. Pakeliui...Vilnius>Kaunas>Kėdainiai---
