Švelni žiemos ranka
Miškus sniegu užklojo
Tegu ji ir mane
Paklode stora aptūloja
Šventa skaidri tyla
Baltam lauke žiemoja
Tegu ir mano širdyje
Tyras dainas rimuoja
Sunki sniegų našta
Pušis tęvas kamuoja
Tegu iškęsiu kančią aš
Tik šitai sielą išvaduoja
Tegu motulė žemė
Baltam lopšy sūpuoja
Tegu sena žiema
Lyg kūdikį aukuoja
Tegu sidabro guoly
Širdis ramiai sapnuoja
Iš mirtinos tylos
Pavasarį prasikala snieguolė
Žiema, Antakalnio miškai
