Kai Saulė auksarūbė
Panyra į Žilvino valdas
Išbrėkšta Vakarinė
Pro žėrinčias dangaus erčias
Nužengia gintraakė dievė
Ištirpsta į siūbuotojas marias
Atplaukia Žilvinas karalius
Pakinkęs meduvarves bangas
Tą auksą, kurs gintarais pažyra
Į santėmingąsias gelmes
Jis visažinis skiria
Žuvėjui, tinklaujančiam sakmes
Ir paliestasis žalčiu regi
Kaip skliautas pjūva mėnuliu
Nujausdamas jis lobius vagia
Žvaigždės jam pieną neša
iš dausų
Dangaus valdovė auksaspindė
Palikus rūbus jūržolių loviuos
Juoda, nuoga, žemčiūgais padabinta
Išplaukia iš baltos putos
Atskledžia deivė savo šventą gamą
Spranuotos žuvys kiautuos gema
Žeberklu vandenė Moja užsimoja
Ir parneša laivus namolio
Kas Saulę auksarūbę
Į marių delnus panardins
Tam siela visados
Tartum beribė jūra oš
---
Rugsėjis. Melnragė-Smiltynė
