Viskas teka

Subaubęs jautis
Pravėrė žiomenis
Tamsios erdvės
Duja pritvinkus
Laumiaakė
Iš klonių lipa
Laižo liepas
Kaukarus
Šešėlius trobesių
Ir mano akys
Sirpsta
nuo salvančių žavų

Migla, migla
Auka į tavo kapą
Praryk mane
O sapnalake

Vilgšmė delne
Almuo prote
Vis srūva
Viskas teka
Gelmuo į širdį
Smelkias
Kraują laka
Į pergalę
Ir mirtį
Šitas takas

2019 vasaros pabaiga. Bartkūniškiai

Naktis rudenė

naktis rudenė upėm plaukia

žarų raudonom sruogom
išgražintais krantais

naktis rudenė tyliai blendžias
ir varva beržų svyrūnų
pašiurpusiais plaukais

naktis rudenė vangiai rangos
viršum laukinių tyrų
pravirusi tyrais laukais

naktis rudenė saujon renka
užmirusias sodybas
užmerkdintais langais

naktis rudenė mūsų laukias
žvaigždynais neršime
žvainais vėlių takais

naktis rudenė - erdvės spangsta
užkardę lyžta žardžiai
išskrisime žvėrių sapnais

**Ruduo. Juodkaimiai-Kėdainiai**

Vakaras ražienų prerijoj

Miegūstas laukas
Tingūs kelio vingiai
Beribio miško
         Mėlyna dūkšta
Ir lyg ištvinkus
        Iš skaidriausiojo šaltinio
Čiurlenanti sodri tyla

O siela -
Aukso indas
Glūdįs slapta
To grožio raktais
           Atrakintas
Pilnyja Saulės vynu
      Ir vakaro vėsa

Kol amalu sušvinta
Naktyje
         Tiesa
Ji liejasi
....žara, rasa, aisa...
Tyloj prisirpusia
Žosme Šventa

---
Rugpjūtis, Kėbonių-Roščių laukai

Plaukianti vasara

Kaip plaukia vasara - lengvai lengvai
Kaip Saulė dangumi, kaip miežių laukas
Ir pastebi ūmai kaip pats plauki
O ten už kampo rymo laikas

--
Vasara, Kėboniai

Alpstanti liepa

Nuleipusi liepa alpsta medum
O Saulė it liūnas varva dangum
Sirpsta avietėje laikas aptingęs
Ir viskas - tai sirupo jūra sustingus

Klimpsta ir limsta - garma dugnan
Vangiai vingiuoja pro meldus laukan
Pavargusios mintys sulimpa į miegą
Karštoj dobilienoje tvenkiasi niekas

Žliaugia lėtai per kūno sporanges
Rangosi liula po spangią padangę
Verda dervoje sąlančią širdį
Nors pekloj šitoj negali nė numirti

Tik leipti ir linkti
Alpuliu liepos garmėti ir kilti

**
Karšta liepa, Babėnai

Amžinasis grįžimas namopi

Rakinki žalvario vartus, Indraja,

Askreiski skreitą indrių ir rūkų
Tavęspi grįžtu, Deive visagale,
Pavargęs nuo troškių dienos minčių

Atverki man tą ilgesiu ataustą salą
Vidur ramybės gėlųjų vandenų
Šventoji, susimilki man, bedaliui
Kursai topradžio ilgis lopšingųjų namų

Rakink rakinki jau vartus, Indraja,
Kur ryto saulė žyra sidabru
Pro nerimo ir vargo spragaties aruodą
Į tavo skairią gelmę tarsi rasa srūvu

Žėrėk, Kraujalake, raudoklėm ir aguonom
Praplėški uržią sąsravą žvilgsniu
Man svastika namopi kelią rodo
Pro dangaus gaisrą į save grįžtu

Šventa Indraja, ganytoja sapnų
Priimk pabėgėlį iš kirnos vaidulų
Juk ką svajonėse godojam
Tas išsipildo platybėse dausų

 --Troški gegužė, Šiaurės Lietuva, Kėdainiai--

Senovėn

Aš išeinu
Ir nebegrįšiu niekada
Kur aušta gelžbetoninė aušra
Aš kalvis
Bet nekalsiu
Sosto velniui
Nupuolusiam iš aukščių
Nupuolusiam nuo paukščio
Kad pailsėtų sau patogiai
Ant žemiškų gerybių jaujos stogo
Aš čia nekalėsiu
Akmenų šaltų pavėsy
Kaukėtos dvasios dvėsi
Kaip Kalanavičius stovėsiu
Aš Jotvoj žaliaskarėj tarsi pušis
Rankas dausopi tiesiu
Aš kalvis - jotvingis
Senovėn iškeliausiu
Ir titnago strėlėm
Su uždaviniu prasmės
Dar susikausiu

Lai virsta kūliais
Tie voratinklių pasauliai
O aš namopi amžiais
Vedinas širdies keliauju
Padėk man, Viešpatie,
Kraujin Tu titnago įliek
Vaivorykščių takais
Ir spanguolių skliautais
Saulelėn palydėk!

--Pavasaris, Antakalnis--

Žilvinui

Žalčių karoliai varva

Nendrėtais ežerais
Atplauki, Žilvine želvasis, 
Saulėlydžių žėruojančiais sparnais

Atskriski, iš anapusio, karaliau
Praslink pro kirnis
Susiraizgiusių minčių
Tu vienas želmens ant laukų

Atverki ežerų langus
Tenais, antbūtėn
Veski, Žilvine, mane
Į gelmenų namus

---Pavasaris, Tapelių ežeras---

Viešpats ežerų žarų

Eilėraščius man nendrės šnara

Dainas man žeria ežerai
Dangaus palangėje svajonių guotą gena
Baltąsias eldijas - glosningieji peitviai

Ir keršas Viešpats žaižaruojančiais žaibais
Gelmias bedugnes švelniai tardo
Bet prasitart lig galo jis užkardo
Tik vis pažirsta sauliarodžiais žviliais

Tad leiski, Žodi neišžodžiamasai,
Šiuo žeberkluojančiu žadu
Tave bent jau įžodint Viešpatimi
Ežerų žarų

---Pavasaris, Juodžio ežeras, Vilnius---

Didysis Ketvirtadienis

Lai vėjas vėli vėlę mano
Lai velmenys velniop ridenas
Lai vėto varputis ir smėlį
Lai lieka vien tik tyras mėlis

Lai mano vėlę šiurkščiai košia
Tos pušys, kur padange ošia
Lai kvapas jų dervos aitrus
Praskros lipnius gličius maurus

Lai plaiksto plaukus it rugius
Ir išrezga minčių mazgus
Vėlė lai naują rūbą velkas
Viltin lai atvelkėja lėną valką

Lai vėjas sėja sielą molin
Tenai, kur kalasi snieguolė
Yla, pramušusi gurvuolį 
Sugrįš į erdvų saulės guolį

--Didysis Ketvirtadienis, Ežerėliai, Vilnius--