Tamsių ūkų verpetai sukasi danguj,
Visa kas gyva apmirė aplinkui,
Tik vėjas ir lietus kankina Žemę,
Skandina savo pyktyje ir liūdesy.
Aplink tamsu, drėgna ir vėsu,
Tik medžiai lyg numirėliai sustingę,
Antai pragaro šėtonai naują bangą kelia
Kuri vėl blaškys ir tryps mūsų Žemę.
O Persefone, sugrįžk iš požemių gilių,
Iš tamsaus pasaulio pragarų,
O Persefone, pavasarį į Žemę tu atveski,
Tas šmėklas juodąsias nugalėki.
Praplėšk tą skliautą pilkumos
Ir Saulė savo spinduliais mus visus paguos
Nusėki pievas gėlėmis
Ir paukščiai linksmi pas mus sugrįš.
Greičiau, o Persefone, pavasario aš trokštu,
Gėlių ir žalumos, šviesos ir šilumos!
Greičiau, greičiau, gana tos amžinos žiemos
Tik tavo meilė iš pančių liūdesio mus išvaduos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą