Nuvesk į Dangų

Nuvesk į Dangų...

Per gatves tuščias, užšalusias bangas

Nuvesk į Dangų...

Per apsnigtas pušų šakas, pavargusias rankas

Nuvesk į Dangų...

Per įkalintų paveikslų dejones, užmigusias lankas

Nuvesk į Dangų...

Per ugnies atvertas ertmes, neištartas maldas

Nuvesk į Dangų...

Per užmerktas sapnų salas, nukritusias žvaigždes

Nevesk, kur kitų išvaikščioti takai kietai,

Nuvesk per balto sniego tyrumą švelniai,

Nuvesk į Dangų...

Nevesk, kur juokas ir keiksmai, pilki veidai,

Nuvesk per garsą skambančių varpų aidais,

Nuvesk į Dangų...

Nevesk, kur svetimi jausmai, kasdienos rūkai

Nuvesk per rasotas pievas, kur mani namai

Nuvesk į Dangų...

Nuvesk per skaistyklas ir krištolo takus

Nuvesk, kad išvalyčiau iš širdies būties kerus

Nuvesk, kad ir per kančią, per kraują sunkiančius stiklus

Nuvesk į Dangų – aš trokštu į išsiilgtus namus.