Ir vandenynas debesų
Iš jų sidabras krito
Ištirpęs barchanuose sapnų
Septynios jūros ošė To vardu
Kurio smėlynai
Ir vandenynai
Vaizduotė - debesų
Ošiman krito krislas
Pavirto smėlis miražu
Tas krislas buvo Jo
O smėlis buvo Jis
Ošimas - jo būtis
Iš lašo vandenų
Jūrose svajų
Radosi pradžia
Vijoklis iš gėlių
Žalumo patalų
Apraizgė jūrą
Be gyvasties akių
Paskendo jūra
Vijokliuose ugnių
Jų šakos užlipo
Ant vandenyno debesų
Būtis įgavo
Tūkstantį veidų
Tat gimė žodis
Raštas ir knyga
Vijokline spalva
Tat visa skilo
Į milijardus
Smilčių ir krislų
Keliaujančių
Erdvėj, neturinčioj takų
Nauji daigai vėl dygo
Iš smilčių ir krislų
Šnekom naujom prabilo
Knygos ir burnos pranašų
Bet ošimas Jo smėlynuos
Gaudimas Jo žolės stiebe
Nešiojo smiltis
Ugnies ir vandenio rate
Sugrįš tos smiltys
Pakils aukštyn krislai
Vijokliai knygų
Vėl vandenynan ners
Ir viskas Juo taps vėl
Ošimu Jo
Jo sapnu
Septynios smėlio jūros oš
Debesų vandenynas plauks
Nerk į krentančius krislus
Ir stok į smėlio barchanus
Atverk pamirštus vartus
Į Jo namus
