Sekmadienį iš ateities miglos
Ūkanotą lyg dūmais samanų
Pakilsim skrist
Ir niekad nebegrįšt
Mes skrisim per Paryžiaus vitražus
Per Gangos ugninius kerus
Klajosim virš bekraščių okeanų
Ir žvelgsim iš Fidžio Fudžijamon
Nereiks mums traukinių
Lėktuvo bilietų, laukimo prie kasų
Spūsčių rytinių ir kelių kalnynais
Mes skrisim, mes nebegrįšim
Bus mūsų tuščios autostrados
Lyg bedvasė dykuma Nevadoj
Ir supsis tuščios valtys Titikakoj
Kai sklęsim kaip kondorai Prahoj
Regėsim Paukščių Taką Antarktidoj
Sutiksim saulės žybsnį kažkur Lydoj
Užskrisim kanapių dūmais į Pamyrą
O Keraloj nuskinsime nakties jazminą
Nebus mums sienų, muitinių ir vizų
Pchenjanas bus lyg koks Trevizas
Sapnų upe irkluosim palengva
Kris baltos snaigės Ašchabade
Mes skrisim, nebegrįšim
Tik tu ir aš, keliausim miražu
Svajonėmis ir gėlių aromatu
Tam nereikės nė pakilti nuo kėdžių
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą