Šilko keliais
Mariom levandų
Ladano sruogom
Isfahano divanais
Lyg rūmai sultono
Ar sodai Babilono
Sariais užverti
Nefritu apiberti
Slėniai vilioja
Svaigaus cinamono
Kaip Oreljana
Ar Vaskas da Gama
Klajoju jūrų erdvėm
Švelniom pažemėm
Bangos pašiurpsta
Lietūs rasoja
Vėjai alsuoja
Kurgi toji šalis
Kvapnaus cinamono?
Nėjaus dejonės
Pamirštos kelionės
Dykumų rožės
Sutemų grožis
Sukuosi ratu
Svaigstu nuo spalvų
Kylu ir krentu
Dženet verias
Saldžiausiu balsu
Viskas nulemta tavo sapnu
Tavo šventyklos šventų smilkalų
Tik tavo slėniai raudoni
Lyg bekraštis dangus cinamono
Devyni simboliai -
Ir vienas ženklas
Lyg tyruos žibanti ugnis
Uždegsi ar užpūsi
Kam ji? - nieks neatsakys
Devyni mėnesiai -
Ir diena viena
Lyg toluma akis pravėrus į tave
Jon pulsi ar užmerksi
Kas anapus jos? - Tyli lemtis
Devynios jūros -
Ir vienas švyturys
Lyg pamiršto gyvenimo viltis
Užmigsi ar svajosi
Niekaip neprakalbėsiant praeitis
Devynios tiesos -
Ir viena nesuprastis
Lyg Babilono sodų paslaptis
Sugriausi ar vergausi
Ne rūbais apsupta gyvasties širdis
Devyni pranašai -
Ir vienas aklas tvarkdarys
Lyg sakų geltoniu apsiverkusi pušis
Prilipsi ar sutiksi
Tvarkoj prasprūsta esminė kertis
Devynios kryptys -
Ir viena tvari padėtis
Lyg velėnos šauksmas šliaužti griovomis
Šliauši ar bėgsi
Kas viduj per žvėris?
Devyni medžiai -
Ir vienas žaltys
Lyg Hadžas pro Mekos auksines duris
Klūpsi ar kilsi
Net plienu nepraeina šleikštulys
Devynios žvaigždės -
Ir viena pilnatis
Lyg kopsmas į kalną, kur laukia jau mirtis
Lauksi ar skrisi
Ateitis liks ta pati praeitis
Devynios akys -
Ir viena tik mintis
Lyg samsaroj užstrigus begalinė naktis
Kalbėsi ar liesi
Gyvenimas tai vaizdinys?
Devyni simboliai -
Dešimtas - ženklas
Lyg buvo, lyg ir nebebus
Atmerki lūpas, atverk vokus
Grąžink į pamirštus laikus
Būk ženklas
Ar tu tik simbolis kraupiai nykus?
Būk kur niekas nebebus
Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir vienas kelias -
Pro kitus
Ankštas, ilgas, pavojus
Atversiantis skaisčius vartus
Kur saulažiedės baltos
Nuraudęs vakaro dangus
Liepsna įspindus lyg styga
Ir mėnesiena pažirus ežere
Beribiuos tyruos plunksna palikta
Bevėjė ir bežadė tuštuma
Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir vienas kelias -
Pro kitus
Platus, pramintas ir trankus
Atversiantis ugninius vartus
Kur sprogę raudoni pumpurai
Plazdančios ugnies žaibai
Kur ašarų aitringų vėriniai
Susmigę strėlės, sodai ir žiedai
Pasklidę apžavai, nakties kerai
Ten rojai, ten ir pragarai
Keturiasdešimt vienas balsas
Kvietimas pro žalius vartus
Klaikus, šiurpulingas ir gilus
Lyg staugsmas, apuoklėkio dangus
Palikti ir žengti į namus
Nerasiant ir neprarasiant
Išsprendus dvejojimo karus
Kvietimas žengti pro skaisčius
Tas balsas lyg santūro nuostabus
Sruvenąs pro minčių takus
Beraizgąs paslapčių raštus
Peržengti laiką, palikt narvus
Nerasiant bet prarasiant
Panirus į darnos ratus
Ir šauksmas vienas
Nirtingas, neapleidžiąs, stiprus
Jo balsas -
Lyg jūros auksas, sudužęs į krantus
Jam traukiant, pamirštinas dangus
Kviečiąs įšokti į nepažintus takus
Suradus ar praradus kitus kelius?
Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir du keliu - pro ašarų kalnus
Kuriuo įžengt, kuris teisus?
Atsakymas aiškus -
Verpėjų rankoms audžiant mūs' takus.
