41

Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir vienas kelias -
Pro kitus

Ankštas, ilgas, pavojus
Atversiantis skaisčius vartus
Kur saulažiedės baltos
Nuraudęs vakaro dangus
Liepsna įspindus lyg styga
Ir mėnesiena pažirus ežere
Beribiuos tyruos plunksna palikta
Bevėjė ir bežadė tuštuma

Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir vienas kelias -
Pro kitus

Platus, pramintas ir trankus
Atversiantis ugninius vartus
Kur sprogę raudoni pumpurai
Plazdančios ugnies žaibai
Kur ašarų aitringų vėriniai
Susmigę strėlės, sodai ir žiedai
Pasklidę apžavai, nakties kerai
Ten rojai, ten ir pragarai

Keturiasdešimt vienas balsas
Kvietimas pro žalius vartus
Klaikus, šiurpulingas ir gilus
Lyg staugsmas, apuoklėkio dangus
Palikti ir žengti į namus
Nerasiant ir neprarasiant
Išsprendus dvejojimo karus

Kvietimas žengti pro skaisčius
Tas balsas lyg santūro nuostabus
Sruvenąs pro minčių takus
Beraizgąs paslapčių raštus
Peržengti laiką, palikt narvus
Nerasiant bet prarasiant
Panirus į darnos ratus

Ir šauksmas vienas
Nirtingas, neapleidžiąs, stiprus
Jo balsas -
Lyg jūros auksas, sudužęs į krantus
Jam traukiant, pamirštinas dangus
Kviečiąs įšokti į nepažintus takus
Suradus ar praradus kitus kelius?

Keturiasdešimt vienas kelias
Vedantis pro žalius vartus
Ir du keliu - pro ašarų kalnus
Kuriuo įžengt, kuris teisus?
Atsakymas aiškus -
Verpėjų rankoms audžiant mūs' takus.