Svarga (Saulės kelias)

 ..svargas tatra svar gaati..

Grimzta dulkių miglosna šviesa
Žėruoja raudonų spalvų dauguma
Spurda auksinis padangių vyzdys
Jo rega nušvinta dangaus paribys

Viršump skverbias žvilgsnio styga
Bekraštė mėlynė stūkso skliaute
Beribis, erdvus, didingas, orus
Skliaudžia duonos vaisingus kvapus

Varinė akis, aukštinga dengtis
Širdin smelkias liepsninga ugnis
Tūžma ir rimtis, galia - parpultis
Anapus jutimo erdvėpi kerta mintis

Gema voka, lyg tolybių rūkų sutema
Ščiūva vidinė audra, liaujas kaita
Skęsta orybėj, miežių platybėj budra
Nyksta kraštuosna savęs pajauta

Dvasia rėpia laukus, viešes ir kelius
Troškimas pastverti plotmes ir kraštus
Praryti kertes, įsmilkti gilyn į tolius
Virst rasa, kur srūva per ramunių stiebus

Pakrypę stulpai kvapnių pradalgių
Įkypai svyra link dulkėtų visatos kelių
Jokie pančiai ir mūrai laikų prakeiktų
Neužklos Tvėrėjo skaidrių šviesumų

Vieškelis senas Saulės laukūmpi
Plūdmė debesų Dangaus plotmėpi
Sirpęs kvapas gėlių pakelėpi
Vaizdas galybės dievų Viešpatįp

Tat takas atgal, grįžmė į pradmes
Praverk pievose laiko ertmes

--svargas tatra svar gaati--

--- Vasaros pabaiga. Laukymė ten [prie Lipliūnų]. ---