Debesys vaikšto po laukus
Ražienas šukuoja vėjas gaivus
Šaukia savęspi rudenio vaikus
Lakioti drauge pro verkiančius medžius
Tas kvapas gailus, kvapas aitrus
Krisle dvilksintis iš už anapus
Jis kviečia iškelti rankas it bures
Ir sklęsti laukais kur tiktais vėtra nuneš
Amalas šaudo dausynų pilis
Andai pakilo naktinis šauklys
Meldžia audros kauksmas aisus
Palikti žolynus ir kilti į rūmus raudonai pilkus
Į balų stiklinius šaltus langus
Dulka žiauringas sidabro lietus
O dūmas smilkstančių lapų maldaus
Aimanuoti, dvasią velėti kol šermukšnys nuraus
Rieškučiuose nardo gėlas vanduo
Palaukem lietaus naršo raudantis ruduo
Prašau tavęs, rudenie, sodrios gėlumos
Lai būsiev tu ir aš gervių dainoj, paklydę dunojai tenai, sutemoj!
***
Lietaus laukas laukia laumių laukų
Liūliuokim, lynokim laukais lietuvų
--- Rudens verksmas Keleriškių pamiškėse ---
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą