Kokie aukšti tėviškės dangūs!
Pavasario dieną vaiskiai saulėtą
Po jais žemė švyti saulės nulieta
Kokios ryškios saulėlaidos bangos!
Kokios erdvios gimtinės laukymės!
Gaisrai auksiniai žlėjos sutemų
Sidabru klojas ant tykių vandenų
Kokios beribės ir gilios žydrynės!
Koks gervių klyksmas gūdus!
Praamžiškas aidas vilnija širdy
Šaukiasi, kviečia panirt liūdesy
Koks upės šniokštimas aisus!
Kokia pirmykštė žvaigždyniška tamsa!
Bežodės plaukia spalvos užmarštin
Ir raibsta ribos mirguliuojančios mirtin
Kokia antgamtė prieblandos švaita!
Kokia padangėje skaidri giesmė!
Gyvybę gyda želmeninės lankos
Sielą gydo molinės žemės rankos
Kokia pasaulėje žmogaus prasmė?
Koks svaginantis tolybės skonis!
Versmė pabudus mygia lūžt perpus
Kodėl tas šarvas toks rambus?
Koks karklo žvėriškas raudonis!
Dangūs, sukelkit sieloj bangą!
Laukymės, skirkite akims žydrynės!
Gūdus tas kviesmas per šviesmečius tebus! Aisus.
Tamsos pelekai pasiduos! Viltis boluoja atšvaituos!
Giesmė - lai šušvėmis čiurlens prasmė!
Skonis - širdin tegrįš gyvenimo raudonis!
--- Pavasaris. Pakeliui... Vilnius>Ukmergė>Kėdainiai. Šušvės lankos prie Paliepių. ---
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą