O Visų Pate, kuri sutvėrei visa tat
O Visų Pate, kuri surysi visa tat
Malda tavęspi sklendžias ritat.
Te visa, kas išmokta, verčias beprotybe
Te visa, kas pamilta, verčias nekentybėn
Te visa, kas žinota, tatai būsiant pamiršta
Te visa, kas norėta, tatai dulkėsna patenka
Te visa, kas kentėta, beprasmiam ūke tvyro
Te visa kas sukurta, tampa vėlei tuštuma
Te jungas sutrūksta šukėsna tat
Te laiko smiltys srūva jūrop tat
Te jūra savimi paskensta tat
Te tai, kas žinoma kaip gera,
Velniopi garma tat
Te tai, kas žinoma kaip bloga,
Dievopi imas tat
Telieka tuštuma, trilaukė nebūtis tat
Tridantis smenga triakiui akysna tat
Mirtis, griūtis, bet vėl nauja gimtis
Iš netvarybės susikurs nauja būtis
Ir būsiant taip kadais kaip būta
Tik ratas pasisuks vienan virsnin
Te miršta tai, kas tur sugriūti
Kad rastus tai, kas turi būti
O šventa, šventa, tad visa esti šventa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą