2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Raskrita. III giesmė



A

Ant aukšto alko aukos alksta
Auksinės audros atalyja, alma
Aušrinė aušta atvėrusi akis
Akivarų artuma akluos arimuos.

B

Bedugnėj bunda bręsta budi
Būtis buvimo begalinio
Baigtis būties bergdžia
Bausmė bijoti beesybės.

D

Dausose devynios dienos Dievo
Dangus dvasios daugybėn dengias
Dvėsuoja dvylika darnos daigų
Dievopi, dienon dar daug dainų

E

Esybė esti erčia esminė
Eismas – ežero eketės eigoj
Eisva eglynuosna ėriukai
Esmė ėjime, esmė esėti erčioje

G

Gamta gimdytoja gyvybės
Gaivi, gėla gimties gausybė
Gervių giesmė girioj gūdžioj
Gilioj gelmėj garsai girdėti

I

Ingi indrėsna, ingi induosna
Išeina ievos ieškoti išminties
Išmintį in inkilan inkelti
Ieškot ir imti, yra imtis, yra

J

Jau juodos jūros jaujoj
Jauki jėga juodai jaukia
Joje – jis, jo juokas, juokias jis
Jeigu judėtum, junkytum jungtis  

K

Kas kiekvieną kartą klausia
Kur kažkas kalba, kodėl kenčia
Karti klausėjo klausimų kliūtis
Kantri, kieta, kažin kruvina kova

L

Liepos linguoja lingių leliumoj
Laibi liepsnojantys laikų laukai
Lipimas laiptais limpa lyg lietus
Likimas, liūtis liūliuojantis, lakus

M

Mirtis minties miglosna minga
Mes mirsim, motiną maitinsim
Mėlyna, manding marga miškų migla
Miela mylėti moteris, meilės mirtį

N

Nebūtis niekada nebus netikra
Netikėjimas nieku, nežinia, netiesa
Nakties nėra, nauja nirtinga nykuma
Nykstanti, nelyg nuėjusi nerštan niūruma

O

Ošiančias orų olas
Obelų opomis opuotas odas
Oriai ožiuojančių ožių ožkarožes
Orai oru oriai oš, oš

P

Pradžia pirma pagimdė pabaigą
Prasidedantys pradai pilni pasaulio
Pasibaigs po potvynio plūsties padu
Pilnatvė pavirtusi praeities pūliu

R

Ramybė rimsta rytuose ražienų
Rasotos rasakilos rimties rūke
Raudona rauna ribas regėjimo
Ridenas ratai, ritas rytas raguvon

S

Sidabro saulė spigina smagiai
Sruvena, sarva syvai suodinai
Soduosna samanos stogus suklos
Saulašarės saujoj svetimi sakai

Š

Šventa šaltinių švaruma šalta
Šiugždena, šlama šlapi šlakai
Šluotos šakų šiaudinės šiaušias
Šarmota šerkšno šiaurės šaltuma

T

Tvenkias tamsumos tolybių toliuos
Trenksmai tesklinda tavęspi trankiai
Turėtas tvinksmas teka tekiniais
Tverėjo tvoros tvertos tobulai

U

Užklotos upėmis uodegos uogynų
Uosiais ūžia, uodžia umarai
Užutėkin užplaukusi ugnies uoga
Ugnin upeliai, ugnis undinės uodegon

V

Viena vienatvė visatos virsme
Virimas varva, virsta vienuma
Velėnas vėjas viršun vers
Velniopi viskas, vėlumoj vandens

Ž

Žvaigždėta, žvilganti žvaigždės žaizda
Žemyn, Žemėn žiojasi žalia
Žaluma žaliavo Žemės žolėje
Žvaigždė žėrėjo – žuvo žmoguje

A-Ž

Aukšta būties dievų esybė
Gili ieškojimo jūrų keistybė
Liūdna meilės nebūties orybė
Pasmerkta rimties salų šventybė
Trokšta ugnies viešpaties žiaurybė

Ž-A

Ženk vakaro užutėkio tėkmėn
Šok svaigulio raganų pradmėn
Ošk nerimo minčių liūnan
Krisk juodumos įlankos gelmėn
Eik darnumos balton aukštmėn    

O šventa, šventa, tad visa esti šventa.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą