Kaitra iš nebūties žiežirbom ištryškus
O Ugnie, tavimi viskas gimsta
Plazdenanti liepsnos gija sutviskus
O Gabija, tavimi šiluma sirpsta
Žėruojanti alsuojanti aistrų audra
O Ugnie, tavimi viskas nyksta
Švelnus lytėjimas, tavo gelmių žara
O Gabija, tavimi jungtis įvyksta
Įsiutęs gaivalas, srovenantys ledai
O Ugnie, tavimi kas tvirta lūžta
Šviesos regėjimų pulsuojantys vaizdai
O Gabija, tavimi dievojauta užplūsta
Pirmykštė visatos prigimtis
Iš nieko užgimus esatis
Į nieką verčianti būtis
Kuri liežuviais degina
Kuri švelniai sušildo
Kuri jaukiai apgaubia
Kuri dievus sušaukia
Kuria ramybė gaubia
Kuria palaiminti namai
Kuria užburtos akys
Kuria prašvinta naktys
Kaitri Ugnie, Šventoji Gabija
Tu amžina žara
Pradžioj pasaulio sutverta
Težėri tava liepsna
Užgimęs tavyje - išnyksiu tavyje
O Šventa, Šventa, Šventa, tat visa Šventa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą