***

Netikras pasaulis, netikra Lietuva
Išnyko šitoj platumoj net žiema
O vasarą vietoj Perkūno baisaus
Ugniasprogiai sprogs ant dangaus

Lietaus, lietaus, žūtbutinio lietaus!
Gal jisai paims ir nuplaus!?
Miglos, miglos begalinės miglos!
Gal ji šią žemę dar išvaduos!?

***

Tada kviesmi Tave
Aisos kuplia širdžia
Ateik iš progumų juodų
Ir sėki tylą po gaubtu

***

Rasotomis pievomis klostos migla
Klostėmis siaudžia sidabrinė tyla
Glemžiasi liepas belaikė, šventa
Salva be amo versmė amžina

Jos verpstės šilkinės plauna rankas
Vijokliai apraizgo betono plutas
Sudūžta garsynas į sniego putas
Ramybė užgniaužia ekranų spalvas

Sunkia bet tyra, dangus verkia rasa
Sumindo kvartalus lašų kariauna
Tiltai ir laidai po žeme
Sienom vyniojas beržo kasa

***

Nuaušo rytiniai ritrito gaisai
Nulalėjo giriomis leliumai leliumai
Į dangų stiebėsi kryžiai, mediniai namai
Ir kerpėm pakvipo titnaginiai keliai

Kur debesis vaikė stikliniai baubai
Ramunėm pražydo auksiniai Dievo keliai!

--- Vasara. Saltoniškių stiklainiai ir betono kalėjimas Antakalnyje ---