Lai vėjas vėli vėlę mano
Lai velmenys velniop ridenas
Lai vėto varputis ir smėlį
Lai lieka vien tik tyras mėlis
Lai mano vėlę šiurkščiai košia
Tos pušys, kur padange ošia
Lai kvapas jų dervos aitrus
Praskros lipnius gličius maurus
Lai plaiksto plaukus it rugius
Ir išrezga minčių mazgus
Vėlė lai naują rūbą velkas
Viltin lai atvelkėja lėną valką
Lai vėjas sėja sielą molin
Tenai, kur kalasi snieguolė
Yla, pramušusi gurvuolį
Sugrįš į erdvų saulės guolį
--Didysis Ketvirtadienis, Ežerėliai, Vilnius--
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą