Askreiski skreitą indrių ir rūkų
Tavęspi grįžtu, Deive visagale,
Pavargęs nuo troškių dienos minčių
Atverki man tą ilgesiu ataustą salą
Vidur ramybės gėlųjų vandenų
Šventoji, susimilki man, bedaliui
Kursai topradžio ilgis lopšingųjų namų
Rakink rakinki jau vartus, Indraja,
Kur ryto saulė žyra sidabru
Pro nerimo ir vargo spragaties aruodą
Į tavo skairią gelmę tarsi rasa srūvu
Žėrėk, Kraujalake, raudoklėm ir aguonom
Praplėški uržią sąsravą žvilgsniu
Man svastika namopi kelią rodo
Pro dangaus gaisrą į save grįžtu
Šventa Indraja, ganytoja sapnų
Priimk pabėgėlį iš kirnos vaidulų
Juk ką svajonėse godojam
Tas išsipildo platybėse dausų
--Troški gegužė, Šiaurės Lietuva, Kėdainiai--
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą