Kai Saulė auksarūbė
Panyra į Žilvino valdas
Išbrėkšta Vakarinė
Pro žėrinčias dangaus erčias
Nužengia gintraakė dievė
Ištirpsta į siūbuotojas marias
Atplaukia Žilvinas karalius
Pakinkęs meduvarves bangas
Tą auksą, kurs gintarais pažyra
Į santėmingąsias gelmes
Jis visažinis skiria
Žuvėjui, tinklaujančiam sakmes
Ir paliestasis žalčiu regi
Kaip skliautas pjūva mėnuliu
Nujausdamas jis lobius vagia
Žvaigždės jam pieną neša
iš dausų
Dangaus valdovė auksaspindė
Palikus rūbus jūržolių loviuos
Juoda, nuoga, žemčiūgais padabinta
Išplaukia iš baltos putos
Atskledžia deivė savo šventą gamą
Spranuotos žuvys kiautuos gema
Žeberklu vandenė Moja užsimoja
Ir parneša laivus namolio
Kas Saulę auksarūbę
Į marių delnus panardins
Tam siela visados
Tartum beribė jūra oš
---
Rugsėjis. Melnragė-Smiltynė
Kai, tartum upė,
Išsilieju į javus
Ma svajos skrenda -
Gervės į dausų namus
Jos randa erčią
Tolybėm apsuptus sapnus
Pro siaurą varčią
Į sambrėkšmius lipšnius
Be bruknės uogą
Nusireškia ugninę saulę
Tarsi apynio spuogus
Sietyno virkščių saują
Jos garma į gelmias marias
Išniro mėnuo baltas
Pro obelų rankas grublias
Nutrūko vėjas šaltas
Be į liūgę, be į paguodą
Susiverpia į naktį juodą
Į laumių apžavų aruodą
Ten žvaigždėmis pražysta sodai
---
liepa, Lipliūnai
It pjautuvas
Paširdžiuos rėžia
Išpuoselėta
Išravėta
Lyg trissyk į savaitę
Gremžiama veja -
Sušvinkusi taika
It laikas amžina
Beribė pax romana
Bevėjė ir bedvasė
Laisvė
Asfaltu klota
Ir feisbuku
Ilaminuota
Betono antkapiu
Tvirtai šarvuota
Kur siaučia
Šiltinė taikos
Kur dvasios maras
Tikiu aš tik
Į šventą karą
Tegu tegu pakyla audros
Tegu skliautai liepsnoja
Tegu juodasis raitas
Su kalaviju atjoja!
Šaukiu aš karą
Aš ne poetas,
Aš šauklys
Tegu jis ritas
Pro taikos duris
Tegu jis mus prarys
Lai dogmoje sušvis
Juoda ugnis
Audronaša,
Nešk karo žinią
Sėk miglas
Duok kalaviją
Į rankas
Tegu išskersim juos
Nors iš pražūsim mes
Geriau nei merdėt
Per dienų dienas
Audronaša,
Man kario rantą
Įrašyk
Ir dar nors sykiui
Ugnies į širdį
Įprašyk
Audra riaumoja
Lai skradžiai žemę
Viskas goja!
---
liepa, Kėdainiai
Mano namai -
Kur giesmę audžia vieversiai
Mano namai -
Kur skleidžiasi tyla
It brėkšmoje gležni žiedai
Mano namai -
Kur klostos sutemos
Kur mėliais gobiasi miškai
Mano namai -
Kur baltą staltiesę patiesia
Beribiuos toliuose rūkai
Mano namai -
Dangaus gobtuvą
Kur drebina žaibai
Mano namai -
Kur savo dainą medžiuos
Groja šokantys lietaus lašai
Mano namai -
Kur duona kvimpantys keliai
Mano namai -
Kur it romovės
Šventybę glaudžia pirkios, kryžiai
Milžinų kalnai
Mano namai -
Kur pro užuolaidų groblėtą tinklą
It ylos skverbias spinduliai
Mano namai tenai platybėj -
Kur kaimai, miežiai ir laukai
Kur noksta obuoliai
Kur smilksta rudenio laužai
Kur nežaboti vėjai
Kur sniego tumulai
Kur pro nakties apklotą juodą
Praspįsta sidabrinės žvaigždės
Ir gaivūs pilnaties kerai
Tenai namai.
Ten pienu milžta pievos
Ir sapnai.
---
liepa, Devynduoniai
Laukai bekraščiai
Erčios nežabotos
Tyla
Tik vėjas klysta
pro bežadžius plotus
Tik aidina javus -
Marias siaubias
Dangopi paaukotas
Tik debesys
Pasibalnoję
Šešėlius juodus
Vis braidžioja
It milžinai
Po siaudžiančius
Aruodus
Tenai
Erdvių beribių vidury -
Saloj, beržais ir liepom
Išsijotoj
Namus aš sau
Pabudavosiu
Ir amžių amžiais
Vis doksosiu
Į saulės plentą
Į žvaigždžių trasas
Į mėnesio nairas
Vosilkas ir rasas
Tačiaug labiausiai -
Į apraibusias ribas
Į tolenas,
Kur skriedžia
Žemės ratą
Kur tolis ir tyla
Deinauja miltis
Ir pažirt upe
Kur neįžengia diena
Kur laiko nebėra
Kur visko pagaliau gana
Kol perbrist nesumosiu
Laukuos vis lūkuriuosiu
***
Prie didžio lauko apkertėtą
Mane lai vėtros vėto!
Lai kirsdina žaibai,
Lai neša dulkes...
O aš tik noriu
Į juos žiūrėt, žiūrėt, žiūrėti
Ir niekad neatsižiūrėti!
---
Birželis. Laukų platybės ties Meironiškiais
Susupk mane
Sapnų drobulėn
Liūliuok beribėj
Miego jūroj
Nuščiuvusioj tyloj
Lizdan paklėtą
Lai beržo šakos liaunos
Švelniai mėto
Ir glosto
Siūruojančiom kasom
Spurgėtom
Ne tai lopšin
O eldijon žvaigždėton
Paleisk mane
Nakties upe salvėti
Tegu linguoja
Laumių audos užkerėtos
Nardink versmėn
Tyron gelmėn
Godžiuos almėti
Su kiekvienu lašu
Iš naujo
Prasidėti
Jūržaliam danguj
Ant sambrėkšmų
Man noris
Pagulėti
Šventa Naktie
Leiski man
Tuštumoj
Nors mažumėlę
Pailsėti
---
pavasaris, laukai už Sirutiškio
Iš užmaršties
Iš ūkanų
Iš plėnių
Iš slaptos
Širdies kertės
Iš kruvinos
Gelmės
Iškelki ją
Iškelki gėlą
Šventą
Sielos gėlę
Iškelki
Juodą rožę
Baltame lauke
Ir ženk
Kaip saulė žengia
Dangaus
Giedrajame rate
Kaip vėjas vėja
Vėtralaužos galia
Iškelki ją
Teskrodžia mėlį
Juodoji deivė
Karžygio dvasia
Lai urduliu
Ji sūkuriuoja
Lai ugnimi
Liepsnoja
Lai pleška
Visos atmatos
Joje
Ji - tavo saulė
Juodoji rožė
Pražydo naktyje
Iškelk
Perkūno strėlę
Iškelk
Andajo vėlę
Iškelki
Vėliavą karių
Gana kentėt
Gana vergauti
Gana laikyti
Tiesą už dantų
Gana lankstytis
Deivilams
Iš plastmasinių
Vakarų
Iškelki Juodą Saulę!
Tenugarmės į pragarus
Keliaklupsčiautojų pasaulis!
Teprasivers kieti skliautai
Ir į šventyklą grįš dievai
Į savo sostą žengs karalius
Visai menkybei - galas!
Ji amžina
Nesuteršta
Nepavergta
Nešiapasaulė
Ji pergalė
Šventoji
Pakilk
Iš pelenų
Juodoji!
Arya svasti!
Saulės ašara raskilės delne
Pievos pyja sidabro rasa
Žlėjos klostėm ateis valanda
Užliūliuos laukus Raskrita
Užkils mėnuo žemčiūgų sparnais
Tekės žvaigždės pieno takais
Ir tamsiais dangaus gelmenais
Salės upė nešina aitvarais
Vilkdujoj atsimerks šuliniai
Jų dugne suboluos du ragai
Jais virps gijon liauni želmenai
Sužydės lelija skaisčiai raudonai
Dalgio ašmeniu žliaugia naktis
Jos paslėpsniuos švyti ugnis
Bunda versmės pro ryto duris
Saulės ašarą neša širdis
--Mileišiškės-Antakalnis-- paskutinė žiemos diena
Šaukiu tave, pasaulio Vėjau!
Šaukiu - skaidrių minčių Kvėpėjau!
Krūtinėj įžiebta
lai suspurdės liepsna!
Lai pasilies tada daina -
Slapčiausioj skrynioj
Saulė atskleista!
Atsiveria varteliai
Į beribio lauko šalį -
tenais, dangaus dvare
rasa pašventinta lanka
Pražydusi skaisčia žara
su Vėju šoka Indraja.
